Kaip visi žinome, plastikinių maišelių pėdsakai pasklido beveik visuose pasaulio kampeliuose – nuo triukšmingo miesto centro iki nepasiekiamų vietų, yra baltų taršos figūrų, o plastikinių maišelių keliama tarša darosi vis rimtesnė. Šiems plastikams suirti prireikia šimtų metų. Vadinamasis degradavimas yra tik tam, kad būtų pakeistas mažesnio mikroplastiko egzistavimas. Jo dalelių dydis gali siekti mikronų ar net nanometrų skalę, sudarydamas įvairių formų nevienalyčių plastiko dalelių mišinį. Plika akimi dažnai sunku pasakyti.
Toliau didėjant žmonių dėmesiui plastiko taršai, sąvoka „mikroplastikas“ taip pat vis dažniau atsirado žmonių pažinime, pamažu patraukusi visų visuomenės sluoksnių dėmesį. Taigi, kas yra mikroplastikas? Paprastai manoma, kad skersmuo yra mažesnis nei 5 mm, daugiausia dėl mažų plastiko dalelių, tiesiogiai išleidžiamų į aplinką, ir plastiko fragmentų, susidarančių skaidant stambias plastiko atliekas.
Mikroplastikai yra mažo dydžio ir sunkiai matomi plika akimi, tačiau jų adsorbcijos geba labai stipri. Susijungęs su jūros aplinkoje esančiais teršalais, jis suformuos taršos sferą ir su vandenyno srovėmis išplauks į įvairias vietas, toliau plės taršos mastą. Kadangi mikroplastiko skersmuo yra mažesnis, labiau tikėtina, kad jį praryja vandenyne esantys gyvūnai, o tai turi įtakos jų augimui, vystymuisi ir dauginimuisi bei sutrikdo gyvenimo pusiausvyrą. Patekimas į jūrų organizmų organizmą, o vėliau per maisto grandinę į žmogaus organizmą daro didelį poveikį žmonių sveikatai ir kelia grėsmę žmonių sveikatai.
Kadangi mikroplastikai yra taršos nešikliai, jie taip pat žinomi kaip „PM2.5 vandenyne“. Todėl jis taip pat ryškiai vadinamas „PM2,5 plastiko pramonėje“.
Jau 2014 metais mikroplastikas buvo įtrauktas į vieną iš dešimties aktualių aplinkosaugos problemų. Didėjant žmonių informuotumui apie jūrų apsaugą ir jūrų aplinkos sveikatą, mikroplastikas tapo aktualia jūrų mokslinių tyrimų problema.
Mikroplastiko šiais laikais yra visur, o iš daugelio mūsų naudojamų buitinių gaminių mikroplastikas gali patekti į vandens sistemą. Jis gali patekti į aplinkos kraujotakos sistemą, patekti į vandenyną iš gamyklų ar oro, upių arba patekti į atmosferą, kur atmosferoje esančios mikroplastiko dalelės per oro reiškinius, tokius kaip lietus ir sniegas, nukrenta į žemę, o tada patenka į dirvą. , arba Upių sistema pateko į biologinį ciklą, o pagaliau biologinis ciklas yra įtraukta į žmogaus kraujotakos sistemą. Jų yra visur ore, kuriuo kvėpuojame, vandenyje, kurį geriame.
Klajojančius mikroplastikus nesunkiai suvalgo žemos klasės maisto grandinės padarai. Mikroplastikas negali būti virškinamas ir gali visą laiką egzistuoti tik skrandyje, užimdamas erdvę ir dėl to gyvūnai suserga ar net miršta; maisto grandinės apačioje esančius padarus valgys aukštesniojo lygio gyvūnai. Maisto grandinės viršūnė yra žmonės. Kūne yra daug mikroplastiko. Suvartojus žmonių, šios nevirškinamos mažos dalelės padarys žmonėms nenuspėjamą žalą.
Plastiko atliekų mažinimas ir mikroplastiko plitimo stabdymas yra neišvengiama bendra žmonijos atsakomybė.
Mikroplastiko sprendimas – sumažinti arba pašalinti taršos šaltinį nuo pagrindinės priežasties, atsisakyti naudoti plastikinius maišelius su plastiku, nešiukšlinti plastiko atliekų ir nedeginti; Atliekas šalinti vieningai ir be taršos arba giliai užkasti; remti „plastiko draudimą“ ir viešinti „plastiko draudimo“ švietimą, kad žmonės būtų atidūs dėl mikroplastiko ir kitokio gamtai žalingo elgesio, suprastų, jog žmonės yra glaudžiai susiję su gamta.
Pradėdami nuo kiekvieno žmogaus, kiekvieno žmogaus pastangomis galime padaryti natūralią aplinką švaresnę ir suteikti natūralios cirkuliacijos sistemai racionalų veikimą.
Paskelbimo laikas: 2022-02-25